Praėjusią savaitę, trečiadienį, Gargždų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas" rinkosi rajono ikimokyklinių įstaigų atstovai. Čia vyko metodinis renginys „Kalbos kultūros ugdymas ikimokykliniame amžiuje".

Projektas sulaukė susidomėjimo

 „Mūsų filosofas Jokūbas Minkevičius yra pasakęs, kad graži kalba išaukština, bjauri – žemina kalbėtoją ir žeidžia klausantįjį", – renginį pradėjo „Ąžuoliuko" direktorės pavaduotoja ugdymui Angelė Račkauskienė.

Netrukus įstaigos logopedė Jurga Lukauskienė pristatė jos inicijuoto rajoninio projekto „Kalba pasako, koks esi" rezultatus.

Projekte dalyvavo 5 „Ąžuoliuko", kuris organizavo projektą, grupės, 4 Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė" grupės, 3 – Gargždų ugdymo centro „Naminukas", 2 – Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis", taip pat po vieną Dovilų lopšelio-darželio „Kregždutė" ir Vėžaičių lopšelio-darželio grupę. Projekto partneriai – Klaipėdos rajono švietimo centras, J.Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius.

 „Kai pasiūlėme vykdyti šį projektą, nesitikėjome tokio gausaus susidomėjimo. Pasvarstėme, kad turbūt problema visiems tikrai aktuali, todėl pedagogės ir sutiko dalyvauti", – svarstė J.Lukauskienė.

Pasak logopedės, pirmuosius kalbos kultūros pagrindus vaikams perduoda tėvai, seneliai, vyresni broliai ir seserys, pedagogai.

„Kalbėti vaikai išmoksta bendraudami ir veikdami juos supančioje aplinkoje, elgesys, kalba, niekas nelieka nepastebėti. Namuose, gatvėje ar vaikų ugdymo įstaigose lietuvių kalba darkoma. Stebime per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad kyla realus pavojus mūsų kalbos išlikimui. Jau darželyje vaikai, mėgdžiodami suaugusiuosius, vyresnius šeimos vaikus, televizijos žvaigždes, į kalbą įsileidžia visokių svetimybių – jie mažiausiai kontroliuoja savo kalbą. Kalbos klaidų įvairovė – tikrai didelė", – teigė J.Lukauskienė.

Kad vyresniajame ikimokykliniame (5–6 m.) ir priešmokykliniame amžiuje (6–7 m.) būtų sudarytos palankios sąlygos kalbos kultūros puoselėjimui, o vaikai, jų tėveliai ir pedagogai būtų paskatinti gerbti ir tausoti gimtąją kalbą, šių metų vasario–balandžio mėnesiais ir buvo vykdomas šis projektas.

Mokytis padėjo smagios priemonės

J.Lukauskienė neslėpė, kad nebuvo lengva vaikams pateikti informaciją, kodėl kalba yra svarbi, kodėl reikia ją išsaugoti. Todėl pasitelktos pačios įvairiausios priemonės: pristatyta pasaka „Pati svarbiausia kalba", kurią išklausę vaikai sužinojo, kad svarbiausia yra meilės kalba, o brangiausia – gimtoji. Suprasti ir išanalizuoti temas „Drabužiai ir avalynė", „Maistas" ir „Tėvelio garaže" padėjo įdomūs auklėtojų sumanyti žaidimai, kitos priemonės. Pavyzdžiui, į Vėžaičių lopšelio-darželio grupę buvo atvežtas dviratis, vaikai sužinojo, kokios yra pagrindinės jo detalės ir kaip taisyklingai jas vadinti.

Susidomėjimo sulaukė ir grupėse įkurdintos „Žodžių šiukšlinės", į kurias, užrašius ant lapelių, buvo išmetami netaisyklingi žodžiai. Vaikams pro ausis nepraslydo ir tėvelių ištarti nevartotini žodžiai.

Be to, 54 tėvai dalyvavo apklausoje – pildė anketą „Svetimybės ir žargonas tėvų kalboje, jų įtaka vaikų kalbos kultūrai". Paaiškėjo, kokie netaisyklingi žodžiai pirmauja: bachūras, baranka, bajeris, biški, bliūdas, čipsai, fainas, chebra, kompas, papkė, rūžavas ir kiti.

Dar viena įgyvendinta priemonė – knygų skirtukų gamyba. Juos vaikai puošė piešiniais, tėveliai padėjo užrašyti gražių posakių, sentencijų. Renginio dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti ne tik šiuos skirtukus, bet ir lankstinukus „Kalbos kultūros patarimai tėvams“, pedagogių parengtas metodines priemones.

Projekto dalyviams įteikus padėkos raštus, visų dėmesį prikaustė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto docentės Janinos Bukantienės paskaita „Kalbos kultūros ugdymas ikimokykliniame amžiuje".

J. Bukantienė akcentavo, kad projekto vykdymo metu buvo atlikta didžiulio darbo pradžia, nes, pasak jos, kalbą tobuliname visą gyvenimą. 

    Renginio akimirkos – R.Rapalienės nuotraukose: