„Kaip galima padėti tėvų globos netekusiems vaikams? Pradžią visada reikia padaryti pačiam. Tai nelengvas etapas, tačiau, jį įveikęs, ir pats sulauki pagalbos“, – sako Lapių vaikų namų paramos fondo steigėja ir vadovė Evelina Aleksandravičienė.

„Pamačiau, kaip jie gyvena“

Papasakokite, kada ir kodėl įkūrėte vaikų namų paramos fondą.

2013 m. apsilankiau Klaipėdos rajone, netoli Gargždų, esančiame Lapių vaikų globos namų, oficialiai vadinamų Lapių pagrindinės mokyklos globos grupe, bendrabutyje. Tai, ką pamačiau, mane pribloškė. Maža to, kad šie vaikai netekę tėvų globos, jie dar ir gyvena necivilizuotomis sąlygomis. Turiu galvoje jų kasdienę buitį: pastatas didžiulis – 350 kv. m, šimto metų senumo, švelniai tariant, nejaukus, pusšimčiui vaikų – vos du tualetai ir viena dušinė... Kambariuose gyvena po devynis. Vaikui priklauso tik lova ir bendra spinta. Neberadau ramybės: ar taip gali, ar taip turi būti – kad šiais laikais vaikai augtų vos ne konclagerio sąlygomis? Pradėjau galvoti, kaip jiems galima padėti.

Ar jūs atstovavote kokiai nors organizacijai?

Ne, tuo metu neturėjau nieko bendro nei su globa, nei su visuomenine veikla, nei su paramos fondais. Pradėjau rūpintis tiesiog kaip fizinis asmuo. Galiausiai keletas žmonių susibūrėme ir nutarėme pakeisti šitą situaciją. Taip atsirado paramos fondas, kurio tikslas – labdaros ir paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lapių globos grupės vaikams. Šiandien bendradarbiaujame su vietos valdžia ir privačiais rėmėjais.

Kodėl jūs apsilankėte globos namuose?

Prieš Kalėdas vienas žmogus manęs paprašė apsilankyti Lapiuose, susitikti su mokyklos direktore ir pamatyti pastatą, kuriame tada vaikai gyveno. Pažadėjusi nuvažiavau, pamačiau ir nusprendžiau padėti, kuo galėsiu.

Vaikai gyvena butuose

Kas pasikeitė per tuos trejus metus vaikų gyvenime?

Dalis vaikų jau gyvena Gargžduose, butuose. Vienas butas jiems nupirktas, kitas nuomojamas ir ruošiamasi pirkti dar vieną.

Kokie tie nauji butai, kiek juose erdvės?

Abu butai trijų kambarių. Vaikai gyvena po šešis bute, po du kambaryje. Kiekvienam pakanka privačios erdvės. Be to, čia gyvenimo sąlygos artimos tikriems namams. Jie patys gaminasi maistą, tvarkosi ir t. t.

Kiek darbuotojų prižiūri vieno buto gyventojus?

Nuolat su jais būna keturi (pasikeisdami) darbuotojai.

Kur gyvena kita dalis vaikų?

Gargžduose, Savivaldybei priklausančiame bendrabutyje, tačiau neseniai tarp Savivaldybės, „Lions“ klubų, esančių Klaipėdoje ir Vokietijos Nynburgo mieste, bei Lapių pagrindinės mokyklos (globos grupė yra jos struktūrinis padalinys) buvo pasirašyta trišalė sutartis dėl buitinio pastato renovacijos projekto įgyvendinimo. „Lions“ klubai iki 2018 metų yra numatę skirti 180-200 tūkst. eurų finansavimą. Prie šio projekto įgyvendinimo Lapių fondas prisidėjo 6000 eurų.

Bute ar renovuotame pastate, žinoma, geriau, bet tai vis tiek institucija. Ką manote apie aktyvesnį visuomenės skatinimą globoti vaikus tikrose šeimose?

Manau, būtų idealu, jei šalyje globos institucijų nebereikėtų, jei visi vaikai augtų šeimose. Auklėtojos neatstos tėvų. Nors jų darbas – kaip mamos kasdienybė, tai vis tiek pirmiausiai yra darbas.

Jūs bendraujate su tėvų globos netekusiais vaikais, kurių dauguma paaugliai. Ar jie patys dar nori eiti į šeimą?

Taip, nori. Tik ne kiekvienas pats tai žino. Su jais reikia pirmiau atrasti bendrą kalbą, suartėti. Nors tikrai ne su visais pavyks suartėti, kad ir kiek pastangų dėtum. Tai ypatingi vaikai, per savo trumpą gyvenimą daug patyrę.

 Asm. archyvo nuotr.

Reikia bandyti

Sakote – tai ypatingi vaikai. Ar visi jie pažymėti fatališku ženklu?

Nesakyčiau fatališku. Žinoma, auklėtojams ar globėjams būna sudėtinga „susitvarkyti“ su vaikais, kurie neturi bendravimo įgūdžių, nepripažįsta disciplinos, neatskleidžia savo jausmų arba netinkamai juos reiškia ir pan., tačiau manau, kad viskas gali būti pataisoma. Reikia bandyti. Tai ir yra daroma.

Kiek vaikų šiuo metu turi Lapių globos grupė?

Jų skaičius nuolat kinta, vieni išeina, kiti ateina. Šiandien yra 24 vaikai.

Kas jų laukia po to, kai sukaks 18 metų?

Jie turės gyventi savarankišką gyvenimą.

Ar galite papasakoti realių istorijų, kaip susiklosto vaikų likimai, kai jie tampa pilnamečiai ir palieka globos instituciją?

Susiklosto įvairiai. Nenorėčiau atskleisti konkrečių istorijų – juk tai jų privatus gyvenimas.

Ar skatintumėte žmones lankytis globos namuose?

Būtinai! O kaipgi kitaip susidraugauti su vaikais? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad po tokio lankymosi ir bendravimo globos namuose ir užsimezga ryšys su konkrečiu vaiku. Mano pažįstama po keleto mėnesių lankymosi Lapių globos grupėje atrado „savo“ vaiką ir pasiėmė į šeimą.

O jūs?

Aš neturiu tiek drąsos... O be to, jų čia yra daug, nežinau, kurį imti, – šypsosi. – Tačiau mūsų šeimoje šie vaikai yra dažni svečiai.

Dovanotojo atsakomybė

Ką veikia vaikai per mokyklines rudens atostogas?

Labai stengiamės pasirūpinti, kad per atostogas vaikai svečiuotųsi arba būtų užimti įvairia veikla globos namuose: muzika, sportas, vaidyba, šokiai, lipdymas, piešimas, siuvinėjimas... Žinoma, jiems įdomiau pakeisti aplinką.

Prieškalėdiniu laikotarpiu globos namai būna pilni šurmulio ir geradarių su dovanomis. Kaip vertinate žmonių norą nešti dovanas?

Tai yra gražu, tačiau šis noras turi ir kitą medalio pusę. Dovana yra ir savotiška dovanotojo atsakomybė. Pavyzdžiui, kai vaikams per daug pridovanojama daiktų, jie nebevertinami. Bet čia, manau, jau suaugusiųjų rūpestis, kad taip nebūtų.

Kokia turėtų būti dovana?

Manau, kad į dovaną reikia įdėti širdies ir fantazijos. Verta pasitarti su vaikų globėjais, ko iš tiesų vaikams reikia. Jeigu šeima ar organizacija turi finansinių galimybių, užuot pirkusi drabužių ar žaislų, geriau įrengtų vaikams lauko treniruoklį – padovanotų ir naudos sveikatai, ir galimybę dorai leisti laisvą laiką.

O jei tiek neišgali?

Jeigu žmogus nori padovanoti kuklesnę dovanėlę, jis gali nupirkti, pavyzdžiui, gerą knygą – ne bet kokią, ne pirmą pasitaikiusią, bet gerai pagalvojęs, kas pasiektų vaiko širdį.

Dovana gali būti ir nemateriali. Praleiskite laisvalaikį su vaiku, pakviesite pačiužinėti ant ledo, išeikite į mišką, prie jūros pasivaikščioti. Arba, tarkime, padėkite paaugliui susigaudyti dėl būsimų studijų: kur jis galėtų mokytis, kur jam reiktų kreiptis, nuo ko pradėti...

 Asm. archyvo nuotr.

Mūsų kalbinti globėjai sakė pastebėję, kad globos namų vaikai įpranta geradarystę priimti kaip savaime suprantamą dalyką, o tai jiems nepadeda savarankiškame gyvenime.

Kaip jau sakiau, čia yra auklėtojų atsakomybė. Dovana skirta ne tik ją paimti, bet ir pamokyti vaiką vertinti, kas jam duodama. Turime mokyti vaiką jausti dėkingumą ir jį išreikšti. To neišmokysime, jeigu dovaną tik paduosime ir skubiai pasišalinsime.

Prisimenu atvejį, kai viena moteris klausė, ar galinti atnešti dovanų, tačiau pridūrė, jog su vaikais susitikti tikrai nenorinti. Kodėl? Sako – bijau. Klausiu – o ko jūs bijote? Sako – bijau, kad pradėsiu verkti.

Žmogui gaila vaikų ir jis bijo savo stiprių emocijų. Tai suprantama, žmogiška, natūralu. Tai nelengva. Vis dėlto nereikėtų leisti emocijoms sutrukdyti realiai padėti tiems vaikams – bendrauti su jais, būti kartu, bendrai ką nors veikti. Būti kartu – su savo žmogiškomis emocijomis, ir yra vertingiausia dovana. Ji padeda vaikams užaugti dorais žmonėmis.

Rasti savąjį

Jūs sakote, kad štai galima imti ir atvažiuoti pas vaikus į globos namus. Be jokių popierinių leidimų?

Pirmiausiai, žinoma, reikia susisiekti su globos institucijos darbuotojais, pranešti apie savo ketinimus. Darbuotojai informuos apie esamus reikalavimus – ir viską bus galima suderinti.

Kokia jūsų nuomonė apie esamus formalumus? Jie padeda ar trukdo?

Manau, kad svarbiausia yra žmogaus pasiruošimas susitikti su vaiku tokiuose namuose. Viena vertus, aš pritariu tvarkai, pagal kurią būsimi globėjai turi pereiti patikrinimą ir baigti specialius privalomus kursus, kad galėtų geriau suprasti šiuos vaikus ir pasirengti su jais bendrauti. Kita vertus, kelias į globą – pas vaiką, ne toks paprastas, kaip kartais gali būti įsivaizduojama: štai susitvarkiau „popierinius“ formalumus, pabaigiau kursus, „gavau“ vaiką ir sėkmingai auginu. Kad sėkmingai augintum, turi atrasti „savo“ vaiką. O toks susitikimas gali įvykti nebūtinai per vieną dieną. Tam gali prireikti mėnesio, dviejų, o gal penkių mėnesių, kartais ir metų ar dvejų. Būtina, kad atsirastų artimas ryšys. Todėl, mano nuomone, reikia žmones pirma padrąsinti susipažinti su globos namų vaikais. Leisti jiems susitikti, susidraugauti. Manau, tai viena iš būtinų globos skatinimo formų.

 Asm. archyvo nuotr.

Visuomenėje yra įsitvirtinę tam tikri stereotipai. Jūs taip pat paminėjote, kad kai kurie žmonės lyg ir norėtų, tačiau bijo susitikti su šiais vaikais. Kaip įveikti šią baimę?

Žinoma, jeigu jūs atvažiuosite, stovėsite ir žiūrėsite į vaikus kaip į vitriną, tai ir jiems bus nesmagu, ir jūs patys jausitės nejaukiai. Pirmiausiai sugalvokite, ką veiksite. Nepamirškite, kad jie – vaikai. Jiems reikia duoti veiksmo, darbo. Kai jie neužsiėmę, nuobodžiauja, nedirba, tai ir prisidirba, ko nereikia, – šypsosi.

O ką noriai dirba?

Daug ką galima sugalvoti... Na, pavyzdžiui, kai aplankiau vaikus bute Gargžduose, pamačiau, kad sienos rožine spalva nudažytos, o gyvena ten berniukai. Sakau, na, ką gi, pasiraitojam rankoves ir pasikeičiam vaizdą patys. Ir iš tiesų vaikai su auklėtojų pagalba remontuojasi, tvarkosi. Tai tik vienas iš pavyzdžių.

Kaip elgiatės, kai vaikai „prisidirba“? Ir ko dažniausiai „pridirba“?

Dažniausiai prisirenka dvejetų. Ką darysi – kalbamės. Neseniai kalbėjau su vaiku, kuris susirinko keturis dvejetus. Kalbėjomės tol, kol priėjome sprendimą: išsitaisysi – bus tau išsvajotoji muzikos kolonėlė. Nežinau, kaip, bet išsitaisė.

Atradote save ypatingoje srityje. Jums tai nėra tik visuomeninis darbas, labdaros organizavimas?

Iš tiesų man tai reiškia daug daugiau. Netuščiažodžiausiu, pasakysiu tik tiek, kad kai noriu pailsėti –važiuoju pas globos grupės vaikus.

Kalbino Andromeda MILINIENĖ

 Asm. archyvo nuotr.

PRAKTIŠKI PATARIMAI GLOBĖJAMS

Kad vaikas/paauglys jumis pasitikėtų:

* Laikykitės pastovaus dienos režimo.

* Pasirūpinkite, kad vaikas visada žinotų, kur jus rasti, kai nesate namie.

* Sukurkite ritualus, kurie padėtų rytą atsikelti, o vakare – užmigti. Vakare tai galėtų būti knygos skaitymas balsu.

* Kartu planuokite/numatykite svarbius įvykius (gimtadienius, šventes, išvykas etc.).

* Kartu pieškite, spalvinkite, lipdykite, mėtykite kamuolį, žaiskite judrius žaidimus (pvz., aklą vištą).

* Kai vaikas dėl ko nors smarkiai nerimauja ir jam sunku kalbėti – neraginkite. Pasiūlykite ką nors kartu veikti (pvz., pažaisti stalo žaidimą) arba tiesiog pabūkite šalia.

* Parašykite sms žinutę, kai vaikas mokykloje, kad žinotų, jog apie jį galvojate.

Kad vaikas/paauglys labiau pasitikėtų savimi:

* Sakykite pastabas pozityviai: pvz. „Laikyk puodelį stipriai – gerai, šaunuolis!“ (vietoje „Neišmesk puodelio!“).

* Domėkitės, kas vaikui sekasi darželyje/mokykloje, ir tuo didžiuokitės.

* Paprašykite vaiko pagalbos (pvz., pamokyti kompiuterinio žaidimo).

* Pagirkite, pasidžiaukite laimėjimais, prisiimta atsakomybe.

* Leiskite vaikui žinoti, kad nė vienas žmogus nėra tobulas ir nesugeba visko. Pabrėžkite, kad kiekvienas turi įgimtą talentą, sritį, kurioje sekasi geriausiai.

* Suteikite vaikui galimybę rinktis, tačiau iš konkrečių variantų. Neklauskite abstrakčiai: „Ko norėtum pusryčiams?“, verčiau: „Ko labiau norėtum pusryčiams – sumuštinių ar dribsnių?“

Esu klaipėdietė. Norėčiau savanoriauti vaikų globos namuose. Ar reikalinga speciali kvalifikacija? Kur man kreiptis?

Prašom kreiptis į pasirinktą vaikų globos įstaigą. Su jumis bus sudaryta Savanoriškos veiklos sutartis. Šiame dokumente yra aptariamos su savanoriška veikla susijusios aplinkybės.

Specialaus išsilavinimo ar kvalifikacijos nereikalaujama. Svarbi Jūsų motyvacija, savanorystės patirtis, taip pat reikia žinoti, ar nesate padarę pažeidimų, ar neturite žalingų įpročių ir pan.

Globos įstaigos Klaipėdoje:

„Rytas“, Taikos pr. 68. Tel. (8 46) 345815,

„Danė“, Kretingos g. 44. Tel. (8 46) 497614,

„Smiltelė“, Smiltelės g. 14. Tel. (8 46) 324216.

Kaip palengvinti globotinio adaptaciją šeimoje pačiomis pirmomis dienomis?

Pirmiausiai paaiškinkite pagrindines dienos režimo taisykles, kurių laikomasi jūsų šeimoje: kada valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė, kada keliamasi į darželį / mokyklą, kada einama gulti, kiek ir kada galima žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu etc. Paaiškinkite, kodėl reikalingos šios taisyklės, kokia jų nauda.

Skatinkite vaiką išsakyti savo lūkesčius dėl laisvalaikio ir juos aptarkite. Paaiškinkite apie savo galimybes, susijusias su šiais lūkesčiais, pasiūlykite alternatyvų. Planuokite ir veikite kartu.

Ar gali globotinis priprasti prie naujosios šeimos, jeigu jis skatinamas palaikyti ryšį su biologiniais tėvais?

Tarpusavio pasitikėjimui sukurti reikia atvirumo. Todėl būtina sąžiningai pripažinti vaiko šaknis, jo gyvenimo istoriją. Vaikas turi jausti, kad jis vertingas toks, koks yra (o jis yra ir globėjų šeimos narys, ir savo biologinės šeimos dalis).

Labai svarbu, kad vaikas galėtų pasakyti apie savo sudėtingus jausmus, susijusius su jo tapatybe, ir kad jo biologiniai tėvai nebūtų „uždrausta tema“.

Paauglystėje ypač aktualus tampa asmens tapatumas, autonomiškumas, individualumas. Kad šis procesas būtų kuo pozityvesnis, leiskite vaikui pajusti, jog priklausyti dviem šeimoms yra normalu.

***

INICIATYVA

Klaipėdos ROTARY klubas „Karalienė Luizė“ ėmėsi iniciatyvos įvairiomis priemonėmis skatinti visuomenę padėti tėvų globos netekusiems vaikams, augantiems institucijose, patekti į šeimas.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ prisideda prie šios iniciatyvos skleisdamas informaciją globos klausimais.

Savo patirtimi, įžvalgomis, rekomendacijomis vaikų globos tema prašome dalintis elektroniniu paštu arba tel. 8 613 70337 (Jolanta Braukylienė, klubo „Karalienė Luizė“ narė).

****************************************

STATISTIKA

2016 m. lapkričio 2 d. duomenys

Šiuo metu yra siūlomas įvaikinti 571 galimas įvaikinti vaikas.

Iš jų:

Lietuvos piliečiams – 122,

sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas – 97,

siūlomi užsienio piliečiams pagal sąrašą – 9,

siūlomi užsienio piliečiams, dalyvaujantiems specialių poreikių programoje, –20,

siūlomi pagal vaikų, turinčių specialių poreikių, programą, – 323.

LR piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir pageidaujančių įvaikinti, yra 111 šeimų ar asmenų.

19 – norinčios įvaikinti Lietuvoje užsienio piliečių ir LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, šeimos (iš jų 3 gyvena užsienyje, 4 – Lietuvoje).

Informacinis rėmėjas „Vakarų ekspresas"