Robertas Arlauskas (36 m.) baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją, o šiandien gali pasigirti, kad dirba mėgstamą ir unikalų darbą – yra Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos vadas. Apie tai, kaip susiklostė jo profesinis kelias ir kaip jis tapo Baltijos jūros naru išminuotoju bei komandos vadu, kviečiame skaityti interviu.

Tai antroji straipsnių ciklo „Kaip tapti...“ publikacija, parengta bendradarbiaujant su Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos karjeros specialiste Barbora Dotiene. Projektu sieksime pristatyti gimnazijos absolventus, kurie dirba įdomius, neįprastus darbus ir kaip jie tapo tuo, kuo šiandien yra.

Mokykla – su geriausiais prisiminimais

2003 metais Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigęs R. Arlauskas prisimena, kad mokykloje jis buvo stropus mokinys – mėgo lietuvių kalbą ir literatūrą, daug skaitė, sekėsi matematika.

„Mėgau sportą, lankiau futbolą ir krepšinį, tuo pačiu metu labai daug mokiausi, buvau geras mokinys“, – kalbėjo R. Arlauskas, atviravęs, kad turbūt kaip ir daugelis iki pat 12-os klasės pabaigos nebuvo apsisprendęs, kuo norėtų būti ir kokią profesiją pasirinkti.

Pašnekovas atskleidė, kad laikė keturis valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir istorijos. Išlaikyti juos pavyko puikiai – mokyklą R. Arlauskas baigė rankose laikydamas raudoną diplomą.

„Ankstyvas didžiausias pasiekimas“, – šyptelėjo pokalbininkas.

Jis gyrė gimnazijos mokytojus: lietuvių kalbos mokytoją D. Toliušienę, istorijos – V.Petrauskienę, fizikos – T. Džiaugienę. Visi pagrindinių dalykų mokytojai, anot R. Arlausko, „tikrai geri specialistai, savo darbą dirbantys su energija, sugebantys padaryti taip, kad mokiniams netektų laukti skambučio“.

Politikos mokslai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje gargždiškio stojamųjų sąraše atsidūrė pirmosiose pozicijose.

„Galvojau, aktyviai mokysimės, sportuosiu. Ten baigi ir karo mokslus bei įgyji civilinį balakaurą“, – sprendimo motyvus grindė R. Arlauskas, kuris po 4 metų intensyvių studijų įgijo Tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Studijose netrūko iššūkių

R. Arlauskas neslėpė, kad Karo akademijoje lengva nebuvo, teko priprasti prie visiškai kitokios, nei mokykloje tvarkos, dienotvarkės. Būsimųjų karininkų visa diena buvo sustyguota: tenka ruoštis ne tik paskaitoms, bet ir atlikti karines rengimo programas, fizinio pasirengimo užduotis.

„Jeigu mėgau daug laiko skirti mokslams, tai visų tų įgūdžių labai prireikė. Kai mokaisi du dalykus vienu metu – tai dvigubai reikalų būna, pakako iššūkių, naujovių, – atviravo kapitonas leitenantas. – Nėra taip, kad nueini į paskaitas 8 val. ir 15 val. jau būni laisvas. Tu būni 24 val. kažkuo užsiėmęs, ruošiesi paskaitoms, turi eiti į tam tikras tarnybas, užsiėmimai, sportas po pietų. Viskas – be sustojimų, sukasi ir labai greit bėga.“

Studentauti laiko, anot pašnekovo, tikrai nebuvo.

Pasiteiravus, kaip toliau klostėsi jaunojo karininko profesinis kelias, R. Arlauskas teigė, kad jis pasinaudojo Karo akademijos pasiūlyta galimybe tarnauti batalione Alytuje – tapo Sunkiosios ginkluotės kuopos būrio vadu. Po poros metų tarnybos jis iš vieno kolegos sužinojo apie Povandeninių veiksmų komandą Klaipėdoje.

„Ten vyksta atranka, kursas, labai susidomėjau, nes arti namų, o vanduo patikdavo visada, ši tarnyba skambėjo labai įdomiai“, – motyvus pabandyti naują sritį vardijo gargždiškis.

2009 metais, įveikęs atranką ir baigęs pasirengimo kursą, jis oficialiai pradėjo dirbti naru išminuotoju Povandeninių veiksmų komandoje.

Nardymo darbų kūroje akimirka. Asm. archyvo nuotr.

Po vandeniu – kaip kosmose

„Žmonės, kurie nėra bandę nerti gal ir nelabai supras, bet povandeninis pasaulis – visiškai kita stichija: aplinka visai kitokia, garsai kitaip skamba, judėjimas po vandeniu kitaip veikia. Tu judi, dirbi lastais, bet judėjimas daug lėtesnis. Erdvė atrodo labai didelė. Jeigu matomumas geresnis, kartais neriame į 30 ar 50 metrų gylį, tu apsidarai ir jautiesi kaip kosmose“, – jausmus, kuriuos suteikia nėrimas į gelmes, apibūdino R. Arlauskas.

Jis akcentavo, kad jam taip pat labai patrauklu pasirodė ir tai, kad Povandeninių veiksmų komanda yra sąlyginai nedidelė lyginant su kitais kariuomenės padaliniais, joje – apie 30 asmenų. R. Arlauskui tai atrodo, kaip didelis privalumas, kai galima užmegzti ryšį, pažinoti kariškius, suvokti, ko iš jų galima tikėtis.

Pagrindinė komandos užduotis, anot vado, yra išminavimo darbai po vandeniu.

„Lietuvoje sausumoje išminavimu užsiima Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, o mes atsakingi už Baltijos jūrą. Dirbame daugiausia kartu su jūrų pajėgų laivais, kurie sonarais ieško kontaktų-jūrinių minų, mes neriame, bandome atrasti kontaktus, juos identifikuojame, ir, jeigu yra sąlygos, vietovė leidžia, nėra inžinerinių tinklų, naikiname jas“, – darbo specifiką aiškino R. Arlauskas.

Giluminio nėrimo akimirka. Asm. archyvo nuotr.

Anot jo, operacijos tampa sudėtingos, kai yra nepalankios nardymo sąlygos: itin didelis gylis ar stiprus bangavimas, prastas matomumas ar dumblėtas dugnas.

Jau trečius metus Povandeninių veiksmų komandos vadu dirbantis pašnekovas pasakojo, kad jo darbo diena nėra vien tik užduočių atlikimas po vandeniu. Jam tenka nemažai sėdėti prie kompiuterio bei spręsti įvairius su personalu, administracija, biudžetu, kariniu parengimu susijusius klausimus.

„Keletą dienų per savaitę išvažiuoju į karinio rengimo pratybas – šaudymo ar sprogdinimo, panardyti, savo įgūdžius palaikyti, pažiūrėti, kaip kiti komandos nariai dirba“, – savo kasdienybę apibūdino pokalbininkas.

Paklaustas, apie buvimo po vandeniu laiką, profesionalus naras paaiškino, kad jis priklauso nuo gylio: „Dugno laikas tiesiogiai priklausomas nuo gylio. Kuo jis didesnis, tuo dugno laikas trumpesnis. Taip yra dėl dujų tirpimo skysčiuose, kad azoto perdaug neprisisotintų į kraują. Kuo giliau, tuo trumpiau, tuo sudėtingiau atlikti darbus per trumpesnį laiką. Pavyzdžiui, nerdami į 50 metrų gylį, viską turime spėti atlikti per 10 minučių. Jeigu į 20 metrų – tai gali būti ir 40 minučių.“

Pavojus dingsta, kai turi įgūdžių

R. Arlausko teigimu, daugeliui gali atrodyti, kad jo darbas yra pavojingas, tačiau jis galėtų paprieštarauti.

„Pavojai atsiranda tada, jeigu darai kažką nesuprasdamas – ir mašiną vairuoti yra labai pavojinga, jeigu tu nemoki to daryti, turi nepakankamai įgūdžių, nepasitiki savo jėgomis. Visiškai tas pats dirbant ir mano, ir bet kokį kitą darbą, – į klausimą, kaip įveikia baimes, atsakinėjo pašnekovas. – Jeigu palaikai įgūdžius, nuolat nardai, tobuliniesi, prie viso to pripranti. Viskas priklauso nuo pasiruošimo, planavimo, įgūdžių palaikymo. Tau tai tampa kasdiene užduotimi, o kitam gal būtų baisu ir nenorėtų to daryti.“

Gargždiškis neslėpė, kad sunkumų būna ir šiame darbe: išnėrus į paviršių kartais ir pykina, ir sunku kvėpuoti, kartais sudėtingos užduotys nepavyksta.

Nepaisant to, jis džiaugiasi radęs save – dirba mėgstamą, įdomų darbą, kuriame tenka spręsti ir nelengvus uždavinius.

Pasiteiravus, kaip artimieji reagavo į tokį profesijos pasirinkimą, R. Arlauskas atviras – tėvai visada palaikė ir suteikė visišką pasirinkimo laisvę.

„Dabar labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad esu karininkas, tarnauju valstybei“, – atskleidė Povandeninių veiksmų komandos vadas, kuriam patirties yra tekę semtis ir JAV.

JAV EOD mokyklos baigimo akimirka. Asm. archyvo nuotr.

Naujiems nariams – visapusiška atranka

Kapitonas leitenantas atviravo, kad jie nuolat ieško naujų komandos narių, kartą ar du per metus vykdomos atrankos. Norintis tapti Povandeninių veiksmų komandos nariu, turi būti pasirengęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Atranka yra sudaryta iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu (5 dienas) vykdoma psichologinė atranka, stebima, kaip kandidatai reaguoja į sunkumus, dirba komandoje, priima sprendimus nepaprastose situacijose. Antroji atrankos dalis – bazinis naro kursas, kuriame vertinama, kaip kandidatai jaučiasi po vandeniu, ar neturi, tamsos, gylio ir panašių fobijų.

„Reikalingas savybių kompleksas, kuris pakankamai unikalus, tad sudėtinga atrasti tinkamus kandidatus. Žmonės, kurie pakankamai sportiški, dažnai jiems trūksta atidumo, greitos orientacijos į situaciją, gebėjimo įsisavinti labai daug informacijos per trumpą laiką“, – problemas, su kuriomis susiduria formuojant personalą, vardijo pokalbininkas.

Jis pridūrė, kad į atrankas dažnai ateina jauni kariškiai, baigę bazinį kario kursą. Tarp reikalavimų – ir anglų kalbos mokėjimas, nes pagrindiniai kursai vyksta užsienyje.

Pasiteiravus apie atlyginimus, pašnekovas įsitikinęs, kad visų pirma kariuomenėje reikalingi patriotiškai nusiteikę žmonės, kuriems ne atlygis yra svarbiausia.

„Galime pasidžiaugti, kad kariuomenėje dabar atlyginimai yra pakankamai konkurencingi civiliniam sektoriui. Mes už riziką ir pavojingumą gauname tam tikrus priedus, kurie taip pat yra motyvacija. Balansas dabar yra pasiektas, tie kurie pasiryžta ir tarnauja kariuomenėje, turi ir gerovę užtikrintą, ir įdomią tarnybą, ambicingas karjeros galimybes“, – atskleidė R. Arlauskas.

Pasiruošimas nardymo pratyboms. Asm. archyvo nuotr.

Laisvalaikis – šeima, gamta

R. Arlauskas teigė, kad nors darbe sudėtingų sprendimų netrūksta, yra išmokęs problemų į namus neparsinešti. Šiuo metu pagrindinis karininko džiaugsmas – namie su žmona laukiantis trijų mėnesių mažylis. Būtent jam dabar tenka daugiausiai dėmesio.

Pašnekovas teigė, kad jam taip pat atgaivą suteikia buvimas gamtoje – mėgsta pasivažinėjimus dviračiais, pasivaikščiojimus miške.

„Jeigu esame tiesiog pavargę, pasitiesiame pleduką, paskaitome knygą“, – atsipalaidavimo būdus vardijo pašnekovas.

Jo teigimu, kadangi sporto nemažai yra darbe, dažnai laisvalaikis būna pasyvesnis, padedantis atgauti jėgas.

Galiausiai, paprašius patarimo jaunam ir savęs profesinėje srityje dar ieškančiam žmogui, R. Arlauskas sako: „Manau, kad jaunimas šiais laikais visai teisingai daro, kad bando daug dalykų, neskuba įsipareigoti. Tiems, kuriems žvaigždės nėra nurodžiusios, kuo būti, gerai yra išbandyti keletą dalykų, bent keletą metų, ir tada jau tapti profesionalu. Kai priimi sprendimą – dėti visas jėgas ir siekti rezultatų.“

Nardymas šaltomis oro sąlygomis. Asm. archyvo nuotr.

Jūrinės minos naikinimas. Asm. archyvo nuotr.