Švietimo ir sporto skyrius informuoja, kad balandžio 15-osios dienos duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje mokosi 112 vaikų iš Ukrainos. 84 – pagal bendrojo ugdymo programas, 28 – pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Iš visų rajono ugdymo įstaigų daugiausiai ukrainiečių mokosi Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.

Stebina vaikų matematiniai gebėjimai

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas teigia, kad šiuo metu ugdymo įstaigos 1–10 kl. mokosi 18 vaikų. Pirmieji keturi ukrainiečiai atvyko kovo 21 d.

„Manau, kad apsiprasti mokykloje jiems sekėsi gerai. Iki Velykų atostogų vaikai turėjo po 4 pamokas, kad galėtų adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos. Svarbiausia yra jų emocinė būsena, o su ugdymu susiję dalykai rikiuojasi po to“, – tvirtina E. Žiedas.

Po šiuo metu besitęsiančių pavasario atostogų „Kranto“ pagrindinę mokyklą lankantys Ukrainos moksleiviai pradės dalyvauti normaliose pamokose kartu su savo bendraamžiais.

Mokyklos bendruomenė vaikus džiugina ir įvairiomis veiklomis: savanorė darbui su ukrainiečiais Monika Vasylienė padarė detalią ekskursiją po Klaipėdos rajoną, o artimiausiu metu vyks renginys, skirtas paminėti stačiatikių Velykas.

Nepaisant kalbos barjero, mokyklos direktorių džiugina, kad tiek ukrainiečiai, tiek lietuviai vieni su kitais susikalba.

„Mažieji mokinukai labai greitai susišneka tarpusavyje, kad ir kažkokiu kalbų mišiniu. Vyresnieji bando bendrauti rusiškai. Mokytojai su vaikais dažniausiai bendrauja rusų kalba, retkarčiais – angliškai“, – paaiškina E. Žiedas.

„Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius pastebėjo, kad ukrainiečių vaikai gana lengvai įveikia matematines užduotis.

„Išryškėjo toks dalykas ne tik Gargžduose, bet ir visoje Lietuvoje – pagal lietuvišką ugdymo programą ukrainiečių vaikai gali eiti porą klasių aukštesnį matematikos lygį. Ir naujas matematikos temas ir užduotis jie perpranta labai greitai, nesvarbu, kad knygose mokymosi medžiaga yra pateikta lietuviškai“, – teigia E. Žiedas.

Nors kai kurie ukrainiečiai grįžta į Tėvynę, iš „Kranto“ pagrindinės mokyklos dar neišvyko nė vienas vaikas.

„Iš mūsų mokyklos dar nėra išvykusių atgal į Ukrainą mokinių, nes jie atvyko iš Kijevo, rytų Ukrainos, tad šiuo metu nėra kur grįžti“, – tvirtina pašnekovas.

Noriai mokosi lietuvių kalbos

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė nurodo, kad šiuo metu pas juos mokosi 27 mokiniai, iš jų 7 – ikimokykliniame skyriuje. Pirmieji vaikai atvyko kovo 14 d.

„Mokiniams atvykus kovo 14 d., nereiškė, kad jie iškart pradėjo lankyti pamokas. Iš pradžių ateidavo, pabūdavo vienoje ar kitoje pamokoje. Kadangi tėvai gyvena šalia, jie galėjo juos atvesti ir parsivesti. Tai ir buvo tokia adaptacinė savaitė, o paskui vaikai jau pradėjo lankyti pamokas normaliai“, – teigia Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė.

Gimnazijos bendruomenė ir mokiniai šiltai priėmė ukrainiečius į savo būrį.

„Jokių incidentų ar negatyvių pasisakymų nebuvo. Galbūt įtakos turėjo ir tai, kad mes nuo karo pradžios Ukrainoje skyrėme dėmesio šiam dalykui. Kalbėjome apie tai, pradėjome klausytis Ukrainos himno... Vaikai žinojo apie šią situaciją ir kodėl ukrainiečiai atkeliauja čia“, – tvirtina L. Navickienė.

Penktadienį, balandžio 15 d., prieš pavasario atostogas, gimnazija organizavo ukrainiečių vaikams kelionę į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą. Tai irgi padėjo sustiprinti tarpusavio ryšius.

Pedagogai taip pat stengiasi kuo geriau atlikti savo pareigas.

„Mokytojams yra skiriamos papildomos konsultacinės valandos, kad galėtų daugiau pabendrauti su ukrainiečiais. Su atvykusiais mokiniais jie kalba rusų kalba, žinoma, tai nėra gerai, bet kad ir 9-10 klasėse esantys mokiniai angliškai bendrauja silpnai“, – pastebi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė.

Visgi ukrainiečiai sparčiai mokosi kalbėti ir lietuviškai.

„Nuo balandžio 1 d. pradėjome organizuoti atskiras lietuvių kalbos pamokas. Lietuvių kalbą mokiniai mokosi dviem grupėmis: gimnazijoje turime pradinukų ir 5–9 klasės grupes. Vyksta po dvi lietuvių kalbos pamokas kasdien. Turime pasidžiaugti, kad pažanga yra didžiulė ir vaikai labai daug supranta lietuviškai bei jau geba apie save papasakoti“, – tikina L. Navickienė.

Vis dėlto mokiniai nepamiršta ir gimtosios kalbos – kai kurie iš jų nuotoliniu būdu jungiasi prie specialių pamokų, kuriose gilina ukrainiečių kalbos žinias.

Nors 11–12 klasės mokinių iš Ukrainos gimnazija neturi, Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje mokosi vienas dešimtokas, kuris buvo užsiregistruotas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP). Visgi, anot L. Navickienės, nors jis ir ruošiasi atlikti testus, dar nėra tiksliai žinoma, ar patikrinimą tikrai laikys.

Šiuo metu Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją ar jos skyrius lankusių ir išvykusių atgal į Ukrainą mokinių nėra. 

„Mūsų mokiniai yra iš karštų taškų. Judrėnuose yra dvi šeimos iš Charkivo, kurių namai yra sugriauti ir jos neturi, kur grįžti. Tad šios šeimos svarsto likti Lietuvoje“, – paaiškina L. Navickienė.