Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė skirtingų sričių specialistus sutelkė efektyvesniam darbui su socialinės rizikos šeimomis. Su vicemere kalbamės apie papildomą pagalbą socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, užsibrėžtus tikslus ir planuojamus darbus.

Papasakokite, kokias problemas šiemet aptarinėjo į bendras diskusijas seniūnijose susirinkę specialistai, dirbantys su socialinės riziką patiriančiomis šeimomis.

Socialinė sritis – viena svarbiausių sričių, kurią kuruoju kaip Klaipėdos rajono mero pavaduotoja. Metų pradžioje didelę darbo laiko dalį skyriau gilesniam susipažinimui su Klaipėdos rajono socialinę riziką patiriančių šeimų priežiūra.

Manau, kad ne tik man, bet ir visiems šioje srityje dirbantiems specialistams buvo naudinga dar kartą įvertinti situaciją, darbus ir šviežiu žvilgsniu pamatyti, ką Klaipėdos rajone nuveikėme socialinės rizikos šeimų labui ir ką dar reikia padaryti. Meluočiau, jei sakyčiau, kad sistema veikia nepriekaištingai. Reikia priimti naujų sprendimų, stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingas paslaugas teikiančių įstaigų ir institucijų. Tai būtina padaryti ne dėl kokių nors statistinių rodiklių ar varnelės dokumentuose, bet dėl vaikų. Trys šimtai vaikų Klaipėdos rajone šiandien auga sudėtingomis sąlygomis  ir pirmoji mūsų prievolė sukurti socialiai saugią aplinką vaikams, kurie nėra atsakingi už savo tėvų elgesį ir niekaip negali nei apsiginti, nei pakeisti savo tėvų įpročių ar sukurti sau geresnę aplinką augti.

Privalome prisiimti atsakomybę apginti ir globoti šiuos vaikus, padėti šeimoms ne deklaracijomis, o konkrečiais darbais. Vaikai turi turėti tinkamas sąlygas augti, ugdytis ir užaugti atsakingais piliečiais.

Kartu su Švietimo, Socialinių paslaugų, Vaiko teisių apsaugos, Sveikatos skyrių vedėjais lankėmės visose Klaipėdos rajono seniūnijose. Vienuolikoje seniūnijų prie bendro diskusijų stalo sukvietėme visus su vaikais ir socialinės rizikos šeimomis dirbančius specialistus iš darželių, mokyklų, seniūnijos, taip pat medikus ir policininkus.

Pagrindinis diskusijų tikslas − nuspręsti, ką dar gali padaryti į komandą susibūrę skirtingų sričių specialistai, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų kasdienybė būtų geresnė.

Pradėjus visiems kartu kalbėtis, dalintis patirtimi ir kasdienio darbo praktika, aiškėjo, kad bendradarbiavimas tarp įstaigų gali būti glaudesnis, papildomą pagalbą specialistams gali skirti ir Savivaldybės administracija.  Esu įsitikinusi, kad komandinis, gerai koordinuotas, individualus darbas su kiekviena šeima tikrai gali padėti socialinę atskirtį patiriantiems vaikams. Iš biudžeto privalu skirti ir papildomų lėšų specialistų mokymams bei konkrečiai, tikslinei finansinei pagalbai socialinės rizikos šeimoms teikti.

Kokius konkrečius darbus numatėte, ką darysite kitaip, nei buvo iki šiol?

Nutarta, kad būtina teikti kompleksinę specialistų pagalbą šeimai. Nebūtinai tik socialinės rizikos šeimoms pagalba reikalinga. Specialistai ir kitoms šeimoms gali padėti spręsti kylančius auklėjimo, ugdymo sunkumus, padėti spręsti konfliktines ar krizines situacijas. Taigi, seniūnijose, mokyklose taip pat būtina teikti ne tik konkrečią pagalbą, kitaip tariant – gesinti gaisrus, bet ir dirbti prevencinį darbą. Būtina šviesti, ugdyti vaikus ir tėvus, rengti seminarus, paskaitas, pamokas, kuriose būtų ugdomi pozityvios tėvystės įgūdžiai, mokomasi, kaip spręsti iškylančius sunkumus. Turiu tikslą stiprinti ir prevencinį darbą bendruomenėse.

Šalia prevencinio darbo būtina teikti ir veiksmingą, konkrečią pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kiekvienu atveju reikia įvardyti šeimos problemas, suprasti problemų priežastis, o tuomet teikti veiksmingą pagalbą siekiant keisti sudėtingas situacijas.

Kadangi dažniausiai vaikai kenčia dėl girtaujančių tėvų elgesio, siūlysime socialinės rizikos šeimų nariams gydytis nuo alkoholizmo. Nors šalies mastu dar delsiama priimti įstatymą, įteisinantį prievolę vaikus auginantiems tėvams gydytis nuo alkoholizmo, Klaipėdos rajone rengiame tvarką, pagal kurią šią problemą išgyvenančios šeimos galės tikėtis savivaldos pagalbos.

Paprastai tariant, esame pasiruošę kompensuoti visas gydymo išlaidas tiems vaikus auginantiems tėvams, kurie pasiryš atsisakyti žalingų įpročių ir išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio. Tiems tėvams, kurie gydysis nuo alkoholizmo ir iš naujo kabinsis į gyvenimą bei veiksmais įrodys savo pasiryžimą keistis, siūlysime ir daugiau paslaugų. Ketiname didelį dėmesį skirti atsitiesusių tėvų darbo paieškoms, prireikus, skirsime ir tikslinį finansavimą šeimos buities pagerinimui, teiksime psichologinę ir kitą būtiną pagalbą bei priežiūrą. Prisidėti prie keistis pasiryžusių šeimų buities pagerinimo kviesime ir bendruomenę. Paraginsime paremti tokias šeimas ne tik konkrečiais daiktais, bet galbūt ir darbais, rūpesčiu, palaikymu, talka.

Dažnai sudėtingesnėse situacijose atsidūrusios šeimos nepajėgios atsitiesti pačios, o laiku suteikta įvairiapusė pagalba gali būti efektyvi − padarys vaikų gyvenimą saugesnį, komfortiškesnį, sumažins problemų mastą.

Su skyrių vedėjais, seniūnijų specialistais sutarėme teikti nuoseklią, konkrečią pagalbą kiekvienai šeimai individualiai. Bus suburta specialistų komanda, kiekvienos šeimos atveju sudarytas konkrečių veiksmų planas, jo vykdymo ir aptarimų grafikas. Kiekvienos seniūnijos skirtingų įstaigų specialistai kas tris mėnesius susitiks aptarti, kaip sekasi siekti išsikeltų tikslų, vykdyti numatytas priemones, kaip keičiasi šeimų gyvenimas. Viliamės, kad tokiu būdu per metus dvejus padėsime atsitiesti bent kelioms dešimtis šeimų. Kontroliuosiu kompleksinės pagalbos šeimai mechanizmo veikimą, prireikus, inicijuosiu būtinus naujus savivaldos sprendimus, kad situacija keistųsi.

Akivaizdu, kad mažesnėse seniūnijose, ten, kur bendruomenė bendrauja glaudžiau, socialinės paslaugos teikiamos sklandžiau, skirtingų įstaigų specialistai bendradarbiauja glaudžiau, bet ir čia reikalingi konkretūs darbo, veiksmų planai bei jų kontrolė.

Bendrų pasitarimų specialistai galės pasidalyti patirtimi ir veiksmingais, efektyviais veiklos metodais, taip stiprindami savo profesinius įgūdžius. Žinoma, kiekvienai problemai spręsti galima rasti bent keletą sprendimo būdų, todėl būtinas individualus darbas su šeima, kiekvienu atveju priimant skirtingus sprendimus. Svarstoma galimybė ir sudaryti mobilią specialistų grupę, kuri rinksis ir teiks būtiną pagalbą, konsultuos šeimas, taip pat kontroliuos, kaip socialinės rizikos šeimoms sekasi keistis, laikytis įsipareigojimų.

Būtina investuoti ir į specialistų kvalifikacijos kėlimą, profesinių įgūdžių stiprinimą. Ši sritis labai jautri, socialiniai darbuotojai dirba sudėtingomis sąlygomis. Ir jie ne visada vieni gali padėti šeimoms, reikia ir bendruomenės pagalbos, todėl būtina skatinti savanorystę, ugdyti bendruomenės dalijimosi, pagalbos teikimo silpnesniems tradicijas.

Jaučiu skyrių vedėjų ir specialistų palaikymą bei pritarimą inicijuojamiems pokyčiams. Esu įsitikinusi, kad susitelkę, dirbdami išvien galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Sieksime padėti konkrečiai ir efektyviai, sudarant veiksmų planus, kaip padėti kiekvienai šeimai atskirai.

Kiek socialinės rizikos šeimų yra Klaipėdos rajone, kokie specialistai ir kokią pagalbą jiems teikia, kiek kainuoja šių darbuotojų išlaikymas biudžetui?

Klaipėdos rajone šiuo metu yra 159 socialinės rizikos šeimos, jose auga 316 vaikų. Per penkerius metus tokių šeimų ir jose augančių vaikų skaičius šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, 2010 metais buvo registruotos 167 riziką patiriančios šeimos, jose augo 359 vaikai.

Dažniausiai šeimos į socialinės rizikos šeimų registrą įtraukiamos tuomet, kai tėvai girtauja ir negali tinkamai pasirūpinti vaikais, kita dažna problema – šeimos socialinių įgūdžių stoka, pasitaiko ir smurto prieš vaikus, kitų priežasčių.

Vaikų teisių apsaugos specialistai fiksuoja ir smurtą patyrusių vaikų skaičių. Apmaudu, kad kasmet pasitaiko po 2−5 seksualinio smurto atvejus, 12−18 fizinio smurto prieš vaikus incidentų, bent dešimt psichologinio smurto atvejų.

Sausio 1-osios duomenimis, Klaipėdos rajone auga 108 globojami vaikai. 69-iais iš jų rūpinamasi šeimose, 39 globojami institucijose, dar 39 vaikams suaugusiųjų globa nustatyta, nes jų tėvai išvyko dirbti į užsienį.

Klaipėdos rajono seniūnijose šiandien dirba 26 socialiniai darbuotojai, iš jų 11 etatų skirta darbui su socialinės rizikos šeimomis. Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 14 socialinių pedagogų, įsteigta 12 etatų.

Taip pat šeimoms pagalbą teikia ir psichologai. Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 15 psichologų (yra 9,93 etato). Mokinius jie konsultuoja sprendžiant problemas su bendraklasiais, šeimoje, mokykloje.

Savivaldybė iš biudžeto šių specialistų darbui ir kitoms išlaidoms apmokėti skiria nemažai lėšų. Pavyzdžiui, seniūnijų socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui, šeimų socialinei priežiūrai, ryšių, transporto išlaidoms 2016 metams yra skirta 250 tūkst. 500 eurų.

Švietimo įstaigų psichologams, socialiniams ir specialiesiems darbuotojams išlaikyti 2016 metams skirta 527 tūkst. 529 eurai.  

Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai mokyklose yra prižiūrimi socialinių pedagogų, socialinių įgūdžių mokosi dienos centruose. Klaipėdos rajone veikia ir du socialinės paramos centrai, su socialinės rizikos šeimų vaikų grupėmis dirba po vieną darbuotoją kiekviename centre.

Socialinės rizikos šeimų tėvai iš valstybės gauna socialines pašalpas (pilnos socialinės pašalpos dydis − 102 eurai), vaikai mokyklose gauna nemokamą maitinimą, gali naudotis dienos centro paslaugomis.