Nuomonės (86)
Iš kur pasisemti energijos? Tokį klausimą sau užduoda dažnas į darbus įsisukęs verslininkas, neturintis laiko pomėgiams. Kaip neperdegti ir nepatirti energinio bankroto, pataria psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Kiekvienas žmogus turi piniginių pajamų, išlaidų, pajamų šaltinių, bet gali patirti ir finansinį bankrotą. Lygiai tokia pat sistema ir su energija. „Mes iš kažkur jėgas imame, kažkur jas ir išleidžiame. Natūralu, kad tai yra ne tie patys šaltiniai“, – pokalbį apie žmogaus energijos vertę pradeda psichologas.
Apie energijos pajamas ir išlaidas
„Kai žmogus daro tai, ką reikia, jis jėgas eikvoja, nes reikia priversti save padaryti tai, ko nenori. Tokie darbai reikalauja žmogaus energijos. Ir kuo labiau jis nenori to daryti, tuo daugiau energijos jie suvalgo, – energijos išlaidas apibūdina pašnekovas ir pabrėžia, kad turint daug energijos išlaidų būtinos ir jos pajamos: – Kai žmogus daro tai, kas jam patinka ir teikia malonumą, tokia veikla yra energijos pajamos. Kai mes užsiimame mėgstama veikla, nepavargstame.“
Kada gresia energinis bankrotas?
„Energinis bankrotas – kai žmogus supranta, kad reikia ką nors daryti, bet nieko nedaro, nes neturi jėgų. Žmogus jaučiasi išsekęs, įsitempęs, menkiausia smulkmena jį išmuša iš pusiausvyros, vyksta nuolatiniai konfliktai, vyrauja bloga nuotaika, žmogus yra lyg perdegęs. Toks sindromas nustatomas žmonėms, kurie daug dirba, o galiausiai dėl energijos stokos negali tęsti savo veiklos“, – dažną verslininką užklupusią situaciją apibūdina dr. M. Daugelavičius.
„Kuo žmogus pareigingesnis, daro tai, ką reikia, tuo jis yra labiau gerbtinas. Tačiau taip jis save išeikvoja, nes daugybę darbų jam reikia padaryti, bet niekam neįdomu, ką jis nori daryti. O tai yra nuolatinės energijos išlaidos, – įprastą gero darbuotojo darbo dieną apibūdina psichologas M. Daugelavičius. – Didžioji dalis žmonių mėgstamos veiklos turi nedaug. Todėl kai kurie vos atsikėlę ryte yra energiškai bankrutavę. Jie pagalvoja apie tai, ką reikia padaryti, ir visos jėgos dingsta.“
Psichologas ragina po įtemptos veiklos atidėti net svarbius darbus, nes juos atlikti gali sektis kur kas sunkiau nei įprastai, o rezultatas tenkins mažiau, nei tikimasi.
Svarbus jėgų balansas
Daugybę verslo susitikimų turintiems ir svarbius darbus bei sprendimus priimantiems žmonėms, pasak psichologo, reikia atgauti tiek jėgų, kiek jų išeikvojama. Jei taip nėra, nėra ir energijos balanso.
„Minusinis balansas reiškia, kad žmogus nejaučia malonumo darydamas tai, ką privalo. Jis po pusdienio pavargsta, jaučia nuolatinį nuovargį, nes dirbti reikia prisiversti. Tuomet reikia iš rezervo paimti jėgų.“ O rezerve, anot psichologo, jų vis mažėja.
Kur yra energijos šaltiniai?
Psichologas dr. M. Daugelavičius pasakoja, kad kiekvienam žmogui energijos šaltinis yra vis kitoks. „Yra žmonių, kuriems namuose yra daug problemų, todėl parėjus namo visos jėgos dingsta. Kitas žmogus grįžta ir, jei jam gera šeimoje, jėgų pasisemiama. Svarbu, ar gera savoje erdvėje. Jeigu gera, pavyks pasisemti jėgų. O jei yra daug problemų, daug prievartos, žodžio „reikia“ ir mažai „noriu“, mažai savirealizacijos, tai ta veikla ir erdvė išsunkia“, – pasakoja psichologas.
Pasak jo, svarbu mėgstamos veiklos nepaversti rutina, kuri vėliau jėgas ne duotų, o atimtų. „Sakoma: nori užmušti hobį, padaryk jį darbu“, – patvirtina psichologas.
Energiškai stiprus = turtingas
„Žmonės, kurie yra paklusnūs ir daro tik tai, ką reikia, niekada nebus energiškai stiprūs. Jie visai nerealizuoja savęs kaip asmenybės, nedaro to, ką nori. O kuo daugiau žmogus daro tai, ką nori, kas jam patinka, tuo stipresnis yra“, – dėsto dr. M. Dugelavičius.
Psichologas patikslina, kad tik tie, kurie turi daug energijos, subalansuoja jos pajamas ir išlaidas, gali sėkmingai kopti karjeros laiptais.
„Tie, kurie sukuria didelį verslą, dažniausiai būna energiškai stiprūs. Jie nesitaiksto prie aplinkybių, o padaro taip, kad jos klostytųsi pagal juos. Jie yra stipresni ir dažnai daugiau pasiekia už kitus, todėl gali gyventi pagal save. Tokie žmonės yra turtingi. Jei jie nebūtų energiškai stiprūs, negalėtų turėti tokio verslo“, – baigdamas pokalbį sėkmės lydimus verslininkus apibūdina psichologas.
Portalą mano-gargzdai.lt pasiekė susirūpinusios skaitytojos laiškas apie tai, kad Gargžduose per prastai rūpinamasi palaidais šunimis.
„Dažnai tenka vaikštinėti po Gargždus su vaiku ir beveik kasdien kyla klausimas – ar kas nors mūsų mieste rūpinasi palaidais šunimis, tiksliau, kam tai turėtų rūpėti ir ar rūpi? Aš suprantu, kad kiekvienoj pakrūmėj nepastatysi atsakingo asmens, bet yra tokių kiemų, kur šunys nuolat vaikšto po visą gatvę, nes yra nepririšti. Mano pačios kaimynai augina nemažos veislės šunį, kuris laksto jų kieme (nuosavas kiemas), bet neretai būna ir taip, kad šuo išeina, nes vartai dažnai yra atviri, ir tikrai nedžiugina praeivių. Jis neagresyvus, bent kol kas tokių atvejų nebuvo, bet jei aš pirmąkart eičiau šia gatve ir sutikčiau tokį „praeivį“, tai tikrai siaubo apturėčiau. O dažnai ir apturiu, ypač Kvietinių ir Vasario 16-osios gatvėse. Kai kurie šunys tikrai nedidelių veislių, bet menkas malonumas man vaiką pusę kelio nešti pro tuos palei kojas skalijančius šunis. Ir situacija tokia – jau keli metai, nemažėja tų palaidų šunų, deja. Negi turi įvykti nelaimė, kad būtų atsižvelgta į įstatymą, kad visi šunys be išimčių lauke gali būti tik prisegti prie pavadėlio?“, – laiške klausia gargždiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Benamiais ar palaidais šunimis turi rūpintis seniūnijos.
Gargždų seniūnijos seniūno pavaduotojas Justinas Donauskas informavo, kad 2013 metais Gargždų seniūnijoje buvo pagauti ir išvežti 25 gyvūnai: 22 šunys ir 3 katės. Tam panaudoti 2 428,97 Lt. Yra sudaryta sutartis su individualia gyvūnų globos įmone „Nuaras“.
Seniūno pavaduotojas pasakojo, kad ne visada lengva palaidus šunis sugaudyti.
„Būna piktavališkai žmonės išmeta šunis. Kartais kiti pasakoja, kad matė sustojusią mašinėlę, iš kurios kažkas paleido gyvūną, ir nuvažiavo. Atsiranda ir šiaip. Kartais gaudant šunis tenka ilgai vargti. Jie tarsi nujaučia grėsmę. O prieš porą metų buvo taip, kad ir „Nuaras“ buvo atvažiavęs, ilgai gaudėme šunį, o šis įbėgo į kiemą ir lyg skradžiai žemę prasmego. Visko pasitaiko“, – prisiminė J. Donauskas.
Vasario 16-oji – ypatinga diena, tad jai paminėti Gargžduose buvo dovanojamas iš Vilniaus atvykusių, tarptautinių festivalių dalyvių, auksinio scenos kryžiaus laureatų, teatro laboratorijos „Atviras ratas” spektaklis „Lietaus žemė“ ir pilietinė akcija – „Lietuva – Lietaus žemė“. Šventės organizatorių tikslas – prisijungti prie prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvos ir kviesti gargždiškius bei jų svečius netradiciškai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Planuojant šventinius renginius, buvo ieškota būdų, kaip nauja originalia forma atkreipti visų piliečių dėmesį į tautiškumą bei pakviesti švęsti visai šaliai svarbią šventę. Vasario 16-osios šventiniai renginiai truko dvi dienas.
Pirmoji dalis – spektaklis „Lietaus žemė“ buvo pasirinktas neatsitiktinai, kadangi 2014-ieji metai paskelbti Teatrų metais. 2012 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris’12“ spektaklis „Lietaus žemė“ žiūrovų išrinktas geriausiu spektakliu mažojoje scenoje ir tais pačiais metais nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už geriausią nacionalinę dramaturgiją. Jame kalbama apie valstybingumą, kovą už laisvę, žmonių pasiaukojimą vardan savo tautos. Jis išsiskiria savo prasmingumu, emocionalumu, įtaigumu. Tokie teatro profesionalai Gargždų miestą aplanko nedažnai, tad spektaklis buvo puiki dovana šio miesto gyventojams.
Štai kokius atsiliepimus „Atviro rato“ internetinėje svetainėje apie Vasario 16-osios proga skirtą spektaklį rašė garbūs Gargždų miesto piliečiai:
„Ką tik grįžau iš Jūsų spektaklio „Lietaus žemė” Gargžduose. Esu be galo sujaudinta: išgyvenau savo vaikystės ir jaunystės metus. Kiekvienas personažas man vėl buvo tarytum tėvai, dėdės, tetos, kaimynai, mokyklos draugai, šiaip bendraamžiai. Man likimas lėmė, kad daugelyje spektaklio epizodų ir pati esu dalyvavusi, todėl riedėjo ašaros. Beje, ne tik man vienai…Ačiū jauniesiems aktoriams, ačiū režisieriui. Kuo geriausios Jums kūrybinės sėkmės. Būtų labai gerai, kad šiame Jūsų spektaklyje dalyvautų šiandieninis mūsų jaunimas, nes jam mūsų kartos pasakojami išgyvenimai dažnai, deja, lieka neišgirsti. O Jūsų spektaklio įtaigumas yra neabejotinas. Aldona Vareikienė, žurnalistė“;
„Lietaus žemė” – puikus spektaklis, kuriame atspindėta sudėtinga mūsų šalies istorija-be pagražinimų ir nutylėjimų. Nuoširdžiai džiaugiuosi jaunosios kartos aktorių meistriškumu bei paties spektaklio atlikimo novatoriškumu. Linkiu teatro kolektyvui kuo geriausios sėkmės! Кlaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas”.
Antroji Vasario 16-osios šventės dalis, akcija „Lietuva – Lietaus žemė“, buvo patikėta klaipėdiečiams – pantomimos teatrui „A”, kurio vadovas, aktorius ir režisierius, „Padėkos kaukės” laureatas Aleksas Mažonas su savo suburta trupe keliauja po Europą, yra daugybės tarptautinių festivalių dalyvis. Akcijos tikslas – pasveikinti kiekvieną sutiktą, mažą ar seną, kiekvieną, iš kurių ir susideda mūsų Lietuva. Valstybės gimtadienio proga, mimai, pasipuošę vėliavos spalvų skėčiais ir lietpalčiais, dovanojo gėles, perrištas trispalve, dalino šypsenas, gerą nuotaiką, kūrė jaukią ir draugišką atmosferą, iš praeivių sulaukdami daug šiltų padėkų, šypsenų, nuostabos, palaikymo. Juk nepažįstamam žmogui galima paspausti ranką, apkabinti jį, pasijausti šeima, Lietuvos dalimi. Pasijusti vieningais ir laimingais žmonėmis, nebijančiais rytojaus ir naujovių.
Organizatorių tikslas – dirbti profesionaliai ir nuoširdžiai, sukurti tokį renginį, iš kurio žmonės išeitų laimingesni, geresni, galbūt susimąstę, kad tai paliestų kiekvieno širdį.
Gargždų kultūros centro nuotraukos:
Visai neseniai portalo mano-gargzdai.lt redakcija gavo skaitytojos laišką. Pastabi moteris laiške ragina gargždiškius atkreipti dėmesį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigo Kęstučio Vainoriaus anketą populiariame socialiniame tinklapyje. Anketoje, kaip įprasta, publikuojamos asmeninės nuotraukos, viešinami dienos pastebėjimai. Atrodytų, nieko tokio, daugelis šiuolaikinių bažnyčios tarnų socialinius tinklus naudoja krikščionybei skleisti. Tačiau, kaip pastebi skaitytoja, kunigui visai nedera kai kurie vieši pasisakymai.
„Buvau šokiruota, kai pamačiau Gargždų parapijos kunigo K. Vainoriaus facebook‘o profilyje užrašą – kaip atpiderasinti trečiadienį? Ir dar kai pagalvojau, tas „piderasintojas“ vaikus krikštija ir prie komunijos veda. Sakyčiau, kaip viešas žmogus galėtų pagalvoti, ką šneka. Gėda... Įdomu, ką apie tai pasakytų miestiečiai“, - laiške svarsto gargždiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Peržvelgus laiške minimą anketą, kilo abejonių, ar ji iš tiesų priklauso kunigui. Nors anketa pilna asmeninių K. Vainoriaus nuotraukų iš sporto renginių, vakarėlių, kelionių, paplūdimio, pateikiama informacija visiškai neatitinka kunigo statuso. Anketoje rašoma, jog Kęstučio Vainoriaus gimtasis miestas yra Birbilishki, Panevėžio apskritis. Anketoje skelbiama, jog K. Vainorius alaus darykloje „Davra“ dirba degustatoriumi, o jo pomėgiai yra moterys. Vasario 12 dieną anketos metraštyje iš tiesų skelbiamas pasisakymas: „Kaip atpiderasinti trečiadienį“. Tiesa, vulgariame žodyje padaryta klaida – atpiderasimnti.
Anketos nepaneigė
Prieš porą metų kovo 8 dieną kunigo sukurta anketa – pavogta tapatybė, pokštas, nesusipratimas? Redakcijai uždavus šį klausimą, K. Vainorius sutriko. Kunigas nepatvirtino, jog anketa nėra jo. Pasiteisinimo, kodėl jo, pavyzdžiu kitiems turinčio būti kunigo, anketa yra būtent tokia, kokia yra, K. Vainorius nepateikė. Jis paprašė pacituoti skaitytojos laišką.
„Sakot, atpiderasinti ten parašyta. Nežinau, kaip čia. Nesąmonė kažkokia. Neprisimenu, kodėl taip rašiau. Negaliu pasakyti, kokios tą dieną buvo mano nuotaikos. Žinot, ir lietuviškuose filmuose keikiasi ir dar baisiau. Negaliu pasakyti, kaip taip įvyko. Kažin, ar galėjo kas nors pasinaudoti mano anketa. Niekas prie jos neprieina“, - teigė K. Vainorius.
Pripažinęs, kad kunigui gal taip ir nedera, K. Vainorius sakė kol kas nežinąs, ką pasakyti juo pasipiktinusiai skaitytojai.
„Ji man asmeniškai neparašė, nepasiskundė. Ji parašė pirmiausia jums. Taip, kaip jūs parašysit, taip ir bus“, - kalbėjo K. Vainorius.
Po pokalbio kunigas savo profilio kol kas nepakeitė.
Pristatome naują portalo mano-gargzdai.lt rubriką „Nuomonės“. Kadangi sulaukiame daugybės Jūsų laiškų, nusprendėme, kad jiems reikia atskiros skilties.
Kviečiame skaityti Vincento Sako pastebėjimus apie slidinėjimo trasą Klaipėdos rajone.
Lapių gyventojai, labai gerai žinau žemaičių būdą ir charakterį, suprantu, kad žemaičiams reikia daug laiko suprasti ir išsiaiškinti, kas yra kas. Tada jie į suvoktą dalyką arba idėją kimba visu protiniu ir fiziniu pajėgumu. Tokiu entuziazmu, tokia jėga ir tokiu darbštumu, kad juos sustabdyti gali nebent tik po kojomis išsiveržęs ugnikalnis...
Už Minijos, šalia Gargždų, Utriuose, praėjusio šimtmečio devyniasdešimtaisiais metais Klaipėdos prekybos uostas savo lėšomis įrengė slidinėjimo trasą, pastatė eskalatorių, įvedė apšvietimą, kad čia galėtų slidinėti ne tik Prekybos uosto darbuotojai, bet ir visi Klaipėdos, Gargždų, Vėžaičių, Lapių ir kitų vietovių gyventojai. Po dvidešimties su viršum metų lapiškiai susivokė, kad šis įrenginys gali tapti ne tik šiaip įdomiu techniniu sprendimu, bet ir atnešti jiems nemažai pinigų iš pramogas mėgstančiųjų.
Gaila, kad tolimesnį jų verslumą užgožė informacijos stoka, nes ėmėsi mėgdžioti Druskininkus – būtinai jiems reikia įsigyti ypatingai brangų ir daug elektros energijos imantį sniego „dirbintuvą“. Matyt, reikės dar keliolikos metų, kad lapiškiai suprastų, jog tai neekonomiška ir šiai vietai netinkanti idėja.
Klaipėdos rajono klimatui labiau tiktų dirbtinė slidinėjimo danga, specialios slidės (yra net slidžių, tinkamų šliuožimui nuo kalvų žole, net smėliu). Dirbtinė danga daug pigesnė, greičiau atsiperka, o specialių slidžių nuoma duotų apčiuopiamai didesnę naudą...
Vincentas Sakas, Melnragė
Portalas mano-gargzdai.lt sulaukė pasipiktinusios mamos skundo, kad, susirgus jos vaikui, greitosios medicinos pagalbos nepavyko prisikviesti. Pastarieji tvirtina, jog greitoji neteikia taksi paslaugų.
Pagalbos neprisišaukė
Moteris pasakojo, kad jos dvimetis vaikas sunegalavo sausio 27-osios naktį, pusvalandis po vidurnakčio.
„Sūnui skaudėjo ausį, pats pirštuku tai parodė. Paskambinau greitajai pagalbai, paklausiau gal galėtų atvažiuoti, nes pati nevairuoju, o vyras yra išvykęs į užsienį“, – prisiminė mažamečio mama.
Tačiau medikai nesuskubo lėkti į pagalbą. Moteriai buvo paaiškinta, kad pas jų šeimą atvykti neketinama.
„Man pasakė, kad greitoji reikiamų vaistų neturi. Perspėjo, jog vaikas verks visą naktį ir pasiūlė ieškoti, kas nuveš į ligoninę“, – pasakojo Klaipėdos rajono gyventoja.
Greitosios medicinos darbuotojų nuomonės nepakeitė mamos argumentai, kad ji neturi, kaip nuvykti į ligoninę.
„Į pagalbą pasikviečiau pusbrolį. Mano sūnų nuvežėme į Klaipėdos vaikų ligoninę. Ten vaikui sulašino vaistų ir pasakė, kad jam yra ausų uždegimas. Kitą dieną apsilankėme pas savo gydytoją. Aš manau, kad greitoji turėtų padėti, kai užklumpa bet kokia bėda. O dabar panašu, kad greitoji pagalba skirta tik „pijokams“ ir „bomžams“. Yra kaip yra“, – nuogąstavo dvimečio mama.
Bėda – neskubi?
Medicinos darbuotojams ausų uždegimas pasirodė per menka bėda.
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė nurodė, kad toks iškvietimas nėra skubus.
„Vaikui nebuvo sutrikęs nei kvėpavimas, nei kraujotaka. Tėvai patys dėl tokios būklės, kaip ausų uždegimas, gali kreiptis į priėmimo skyrių. Čia problema – transportavimas. Galų gale, greitoji pagalba taksi paslaugų neteikia. Mama turėtų suprasti, kad ausų problemas sprendžia specialistai, tai yra nosies, ausų, gerklės gydytojas – LOR. Šiuo atveju greitoji būtų išsprendusi tik transportavimo klausimą. O reikalinga buvo specialisto pagalba“, – aiškino N. Dambrauskienė.
Portalo draugai
Reklamos
Dabar svetainėje 1871 svečiai (-ių) ir narių nėra