Mano Gargždai



Kokia mero nuomonė apie siūlomus kandidatus į Savivaldybės vadovų postus?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi redakcijos nuotr. Asociatyvi redakcijos nuotr.

Trečiadienio rytą Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pakvietė žiniasklaidos atstovus į nuotolinę spaudos konferenciją. Pirmą kartą po paskelbimo apie naują valdančiąją daugumą, mažumoje likęs meras sutiko atsakyti į rūpimus klausimus. Daugiausiai dėmesio sulaukė politinės temos. Kokios kandidatūros bus teikiamos į Administracijos direktoriaus, pavaduotojo, vicemero postus? Ar sutiks su siūlomais naujos valdančiosios daugumos kandidatais: J. Ruškiu, Č. Banevičiumi ir L. Liutikiene?

 

Neeilinio Tarybos posėdžio nešaukė

Meras gegužės pradžioje gavo 15-os Tarybos narių, suformavusių naują valdančiąją daugumą, prašymą sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomi klausimai dėl Justo Ruškio skyrimo Administracijos direktoriumi, dėl J. Ruškio atleidimo iš Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų, dėl Ligitos Liutikienės skyrimo į mero pavaduotojas, dėl Tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir pareigybių skaičiaus nustatymo pakeitimų.

Meras, remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės reglamentu, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo privalo sušaukti Savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais.

Pasiteiravus, kodėl nebuvo šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis ir ar tai nepažeidžia reglamento, B.Markauskas sakė, kad „posėdis nebuvo šaukiamas, nes jame nebuvo nė vieno darbotvarkės klausimo.“

Primename, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą merui priskirta kompetencija siūlyti ir teikti mero pavaduotojo bei Administracijos direktoriaus kandidatūras Savivaldybės tarybai. Tai reiškia, kad sprendimo projektai gali būti teikiami tik Mero potvarkiu.

„Darbotvarkėje galėjo būti vienintelis klausimas dėl J. Ruškio atleidimo iš pavaduotojo pareigų, bet galiausiai paaiškėjo, kad nebuvo pačio J. Ruškio prašymo dėl atleidimo, apie tai buvo informuota nauja valdančioji dauguma“, – nurodė B. Markauskas.

Į klausimą, ar naujų vadovų skyrimo klausimai bus svarstomi eiliniame gegužės 27 d. Tarybos posėdyje, meras sakė, kad kol kas sunku pasakyti.

„Šiandien susitinkame su naujos valdančiosios daugumos frakcijų pirmininkais. Matau kliūčių, kad eiliniame posėdyje tos kandidatūros galėtų būti teikiamos, aš siūlysiu ir siūlau, kad galėtume daryti neeilinį“, – pažymėjo rajono vadovas, pridurdamas, kad eiliniame posėdyje ir taip yra nemažai darbinių klausimų.

Visgi, ir šiandien, trečiadienį, klausimo dėl sekretoriato etatų į posėdžio darbotvarkę dar nebuvo įtraukta, nors komitetų posėdžiai prasideda jau rytoj.

 

Dėl J. Ruškio švelnins reikalavimus

B. Markauskas informavo, kad naujos koalicijos siūloma direktoriaus J. Ruškio kandidatūra neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, todėl posėdyje yra numatytas tų reikalavimų pakeitimas.

„Turėjome reikalavimą, kad būtų ne mažesnė nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtis, dabar šis punktas yra keičiamas į vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Nors yra rekomendacija politinio pasitikėjimo tarnautojams – ne mažiau 4 m. Tai žinoma yra rekomendacija, nėra įstatyminė nuostata, į ją nėra atsižvelgiama“, – apie sąlygas Administracijos vadovui kalbėjo meras, pridurdamas, kad nebūtų teisinga tame pačiame posėdyje keisti reikalavimus ir skirti į pareigas.

Jo nuomone, vadovauti tokio dydžio įstaigai su 70 mln. eurų biudžetu, šimtais darbuotojų, vienerių metų patirtis nėra pakankama.

„Bet visaip gyvenime būna, šiuo atveju, gal bus gerasis variantas, kai žmogus, neturėdamas to vadovaujamo darbo patirties, sublizgės ir tų rizikų nebus. Šiandien matau riziką“, – sakė rajono vadovas.

B. Markauskas teigė, kad jam norėtųsi, kad politika būtų atskirta nuo Administracijos, o administracijos vadovai turėtų vadybinių gebėjimų, darbo patirties versle ir mažiau dalyvautų politikoje, nebūtų politinių partijų vadovais.

„Mano kaip mero yra tam tikros ribos – turiu per du mėnesius pateikti vicemero kandidatūrą, bandome derėtis. Matome, kad didžiausi iššūkiai yra infrastruktūriniuose objektuose, reikės juos valdyti, tam ir administracinių resursų reikia stiprių. Ar pavyks susitarti, ar ne – šiandien sudėtinga pasakyti, tam laiko nėra labai daug“, – politinių derybų svarbą akcentavo politikas.

Pasiteiravus, ar pakeitus kvalifikacinius reikalavimus, jis teiktų J. Ruškio kandidatūrą į direktorius, meras teigė, kad vertina dabartinį direktoriaus pavaduotoją kaip jauną, perspektyvų politiką.

„Turbūt kiekvienam politikui reikia truputį užaugti, tai tikiuosi, kad Justas bus ir geras politikas, ir administratorius. Šiandien dar tikrai galėtų žmogus įgyti patirties <...> . Ar šiandien jis yra pasiruošęs prisiimti tą tikrai didelę naštą Administracijos vadovo?“, – kandidatą vertino meras, kalbėdamas, kad pavaduotojo vieta yra gera praktikai įgyti.

Jis pridūrė, kad jeigu valdančioji dauguma nesitrauks nuo tokio reikalavimo, jis nenusiteikęs žaisti politinių žaidimų, siūlyti savo kandidatų, kurie nebūtų patvirtinami: „Laukiu iš valdančiosios daugumos naujo pasiūlymo, jeigu jo nebus – turbūt ateis laikas, kada turėsiu teikti J. Ruškio kandidatūrą, kada bus pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai.“

Meras sakė, kad visą atsakomybę dėl naujojo Administracijos vadovo turės prisiimti naujoji valdančioji dauguma, jis tikisi, kad siūlomi kandidatai gebės tęsti pradėtus darbus.

Žiniasklaidos atstovams paklausus, kaip vertinami kiti siūlomi kandidatai – socialdemokratė L. Liutikienė bei socialdarbietis Č. Banevičius, meras sakė, kad prašė valdančiosios daugumos atstovų pateikti kandidatų gyvenimo aprašymus, nurodant darbinę patirtį, tačiau tokių aprašymų nesulaukęs.

„Man yra tekę dirbti Taryboje ir su L. Liutikiene, ir su Č. Banevičiumi. Reikėtų labiau į tas kandidatūras pasižiūrėti. Kai kalbame apie kuravimo sritis, kaip ir minėjau, didžiausia problema – infrastruktūrinių, inžinerinių projektų kuravimas. Nemanau, kad Ligita turi ten patirties, Č. Banevičius, kadangi buvęs ir Administracijos direktoriumi, ir pavaduotoju, ir meru, galbūt“, – lakoniškai apie kandidatus komentavo B. Markauskas.

 

Mažins mero galias?

Pasiteiravus, koks galėtų būti kompromisas, kad nauja valdančioji dauguma su meru galėtų toliau konstruktyviai dirbti, meras apgailestavo, kad situacija panašėja į turgų, kur deramasi dėl pozicijų.

Anot jo, pirmiausia turi būti žiūrima į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei reglamentą: „Nes pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero teisė yra teikti vadovų kandidatūras, jas derinti, pristatyti, nauja valdančioji dauguma nusprendė, kad ne taip turi būti ir keičia reglamentą. Bet matau, kad tie keitimai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, o įstatymas yra aukščiau reglamento.“

Ar pakankamas kompromisas būtų paliekami mero patarėjai ir sekretoriatas?

„Mero potvarkiu yra skiriami patarėjai ir sekretoriatas. Taryba gali vienintelį dalyką padaryti, panaikinti ar sumažinti sekretoriato etatus, bet šiuo atveju turime Kretingos savivaldybės atvejį, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Gaila, kai tai tampa derybų objektu. <...> Neturėtų eiti tuo keliu, kad keistų reglamentą, bandytų atleisti patarėjus. Ar tai būtų pakankamas kompromisas, negalėčiau į tą klausimą atsakyti“, – sakė rajono vadovas.

Jis pridūrė, kad terminas „konstruktyvus“, pažiūrėjus jo reikšmę žodyne, tikriausiai yra sunkiai pritaikomas politikoje.

Į klausimą, kiek toli meras pasiryžęs eiti, ar galime sulaukti juodžiausių scenarijų – tiesioginio valdymo ar pirmalaikių rinkimų, meras atsakė: „Reikia vertinti, ar tokie kraštutiniai dalykai kaip tiesioginis valdymas ar neeiliniai rinkimai suteiktų galimybę ateiti kitiems politikams, formuotis kitokiai komandai, kuri galėtų labiau atliepti gyventojų lūkesčius. Manau, kad rizikinga. Jau praėjo 2,5 šios kadencijos metų, bet traukinys pastatytas ant bėgių, visi didieji projektai ir priemonės administracijoje (LEAN, projektinis valdymas), tikiuosi, yra negrįžtamai įsibėgėjęs. Nemanau, kad dabar būtų geriausia išeitis – pirmalaikiai rinkimai, nemanau, kad gyventojai tai pateisintų, manyčiau, kad turėtume susitarti ir ieškoti tų kompromisų.“

Jo nuomone, kadangi procesai yra sudėtingi, pirmalaikių rinkimų galima net ir nespėti surengti iki pat kadencijos pabaigos.

 

 

Apie politines rajono aktualijas galite skaityti ankstesnėse portalo publikacijose:

Keičiasi Klaipėdos rajono valdančioji dauguma – „valstiečiai" ir frakcija „Bendra" lieka už borto

Apie pokyčius Klaipėdos rajono valdžioje – iš vietos politikų lūpų

B. Markauskas: koalicijų naktinės permainos surišo man rankas

Šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis: įtraukti klausimai dėl A. Balnionienės ir J. Ruškio atleidimo

Merui ir Administracijos direktoriui – politinis kirtis: buvę koalicijos partneriai nepritarė veiklos ataskaitoms

Keičiasi Klaipėdos rajono valdžia: atleisti „valstiečių" deleguoti A. Bogdanovas ir V. Riaukienė

Petrauskienė: kas privalo prisiimti atsakomybę dėl kitos koalicijos sudėties arba, kas užvirė visa košę?

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 216 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,